Ukrainos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kasacinis teismas išnagrinėjo ieškinį dėl teisės į vardą gynimo, kuriuo buvo reikalaujama pašalinti visas nuorodas iš titrų ir scenų 2019 m. mini seriale „Černobylis“. Ieškovė taip pat siekė neturtinės žalos atlyginimo.
Nors teismo sprendime vardai buvo nuasmeninti, viešai žinoma, kad ieškovė – Liudmila Ignatenko, ugniagesio Vasilijaus Ignatenko našlė. Jų istorija seriale rėmėsi Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knyga „Černobylio malda“, kuriai L. Ignatenko anksčiau buvo davusi sutikimą naudoti jos vardą.
Teismas išaiškino, kad sutikimas knygai automatiškai nereiškia sutikimo vaidybiniam filmui, ypač jei jame faktai interpretuojami laisvai. Kiekvienai naujai kūrinio formai reikalingas atskiras teisių gvimas (rights clearance).
Pagrindinės teismo išvados:
- Kūrinio pobūdis: Pagal Ukrainos Civilinio kodekso nuostatas asmens vardą be jo sutikimo galima naudoti tik dokumentinio pobūdžio kūriniuose. Kadangi HBO neginčijo, jog serialas yra vaidybinis (meninis), o ne dokumentinis, asmenų vardų naudojimui buvo būtinas sutikimas.
- Kūrybinė laisvė vs. Tikrovė: Teismas pažymėjo, kad nors serialas remiasi tikrais įvykiais, jame gausu netikslumų ir pramanų, kuriems ieškovė nedavė sutikimo.
- Proporcingumas: Teismas atmetė reikalavimą iškirpti scenas ar keisti titrus, nes serialas jau plačiai išplatintas, o tokie veiksmai neproporcingai pažeistų autorių teises į visuomenei reikšmingą kūrinį. Tai – svarbi pergalė kino industrijai. Teismas atsisakė tenkinti reikalavimą „iškirpti scenas“ ir tai patvirtino tendenciją, kad filmui esant viešai žinomam, turinčiam didelę meninę vertę bei didelį gamybos biudžetą produktui, asmens teisės ginamos pinigine kompensacija, o ne fiziškai naikinant ar pakeičiant patį filmą.
- Verdiktas: Teismas pripažino emocinę žalą ir priteisė ieškovei iš HBO 500 000 Ukrainos grivinų (apie 10 000 Eur). Sprendimas galutinis.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 2.22 str. numato asmens teisę į atvaizdą: Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šią nuostatą suprantame ir kaip pagrindą žmogaus teisę į jo žinomumo – įvaizdžio – atpažįstamumo naudojimą tik su asmens sutikimu.
Asmens sutikimo nereikia, jeigu jeigu asmenuo laikomas “viešu asmeniu” ir minėti veiksmai yra susiję su visuomenine tokio asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, taip pat, jeigu vykdomi teisėsaugos institucijų reikalavimai arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Visgi net ir šiais atvejais asmens nuotraukos (jos dalies), negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Lietuvos teisė neišskiria dokumentinio ar vaidybinio kino filmo ar kitos produkcijos žanro kaip išimties, atleidžiančios produkcijos gamintoją nuo pareigos gauti asmens leidimą dėl jo atvaizdo (ar žinomumo) naudojimo. Filmų kūrėjai privalo gauti Life Story Rights sutikimus net ir tada, kai asmenys jau yra tapę istorinėmis asmenybėmis.
Pagal informaciją iš toliau pateiktų nuorodų parengė Copyright & Clearance teisininkė Daiva Jurkonytė
Верховний Суд. Постанова. 27 листопада 2025 року, справа № 752/7647/20 / Supreme Court judgment of 27 November 2025, case no. 752/7647/20